Daivos Račelytės tinklalapis

Dalyko programos

PATVIRTINTA
Socialinės politikos fakulteto
tarybos 2010 m. rugsėjo d.
nutarimu Nr.

KONFLIKTŲ STUDIJŲ PAGRINDŲ PROGRAMA

Konfliktų studijų pagrindai – alternatyviai pasirenkamas studijų dalykas viešojo administravimo bakalauro (pagrindinių) studijų programos studentams. Konfliktų studijų pagrindų mokymo dalykui skiriami 3 kreditai (32 val. paskaitų, 32 val. seminarų, 56 val. savarankiško darbo nuolatinių studijų studentams). Kurse nagrinėjami bendrieji konfliktų dėsningumai, konfliktų analizės ir sprendimo pagrindai, supažindinama su sparčiai besiplėtojančio mokslo apie konfliktus aktualijomis, mokslinių tyrimų rezultatais bei praktiniu pritaikymu. Kurse apžvelgiama konfliktų sprendimo mokslo raida bei populiariausios šiuolaikinės teorijos, aptariamos konfliktų priežastys bei eiga, konfliktų sprendimas ir valdymas, supažindinama su alternatyviais konfliktų sprendimo ir valdymo būdais bei konfliktų sprendimo ir valdymo patirtimi įvairiose šalyse.
Studijų dalyko tikslas – ugdyti studijuojančiųjų kompetencijas, padėsiančias jiems veiksmingai nagrinėti, valdyti ir spręsti konfliktus, įgytų specialistui reikalingų žinių apie pagrindines konfliktų sprendimo mokslo teorijas, bei gebėtų perimti ir taikyti konfliktų sprendimo ir valdymo naujoves.
Studijų dalyko uždaviniai:
• Suteikti studentams teorinių žinių apie įvairaus pobūdžio konfliktus, supažindinti su konfliktų valdymo ir sprendimo veikla pasaulyje ir Lietuvoje.
• Ugdyti gebėjimus skaityti, analizuoti ir reziumuoti konfliktų sprendimo ir valdymo mokslinės literatūros tekstus.
• Ugdyti gebėjimus analizuoti konfliktą, suprasti jo priežastis ir eigą, žinoti konflikto procesą įtakojančius veiksnius, suprasti pagrindinius konfliktų formavimosi ir eigos dėsningumus, konflikto sprendimo bei valdymo procesų ypatumus ir dėsningumus, privalumus ir trūkumus.
• Padėti studentams įsisąmoninti savo požiūrį ir reagavimą į konfliktą.
• Lavinti konstruktyvius konflikto sprendimo įgūdžius, ugdyti gebėjimą pritaikyti tinkamus konfliktų sprendimo ir valdymo metodus.
Numatomi rezultatai/siekiniai:
Baigęs mokymosi procesą studentas gebės:
• Paaiškinti įvairaus pobūdžio konfliktus, jų priežastis ir eigą, apibūdinti pagrindinius konfliktų formavimosi ir eigos dėsningumus, konflikto procesą įtakojančius veiksnius.
• Palyginti konflikto sprendimo bei valdymo procesų ypatumus ir dėsningumus, privalumus ir trūkumus, konfliktų valdymo ir sprendimo veiklą pasaulyje ir Lietuvoje.
• Analizuoti bei reziumuoti konfliktų sprendimo ir valdymo mokslinės literatūros tekstus.
• Pritaikyti konkrečiai situacijai tinkamus konfliktų sprendimo ir valdymo metodus.
• Įsisąmoninti savo nuostatas ir reagavimą į konfliktą.
• Bendrauti ir bendradarbiauti su asmeniu, grupe sprendžiant problemas, rengiant kolegialius sprendimus.
Dėstymo ir studijų metodai: paskaitos, seminarai, savarankiškas literatūros studijavimas, individualus ir grupinis darbas, diskusijos, probleminis mokymas, atvejo analizė, darbo pristatymas seminare.
Žinių ir gebėjimų vertinimas. Atsiskaitymo forma – egzaminas. Ištęstinių studijų studentai vertinami egzamino metu.
Nuolatinių studijų studentų tarpinis vertinimas vyksta kolokviume. Egzaminą leidžiama laikyti, jeigu kolokviumo rezultatai teigiami. Nuolatinių studijų studentų pasiekimų vertinimo būdai: dalyvavimas – 10 proc., individualus konflikto atvejo nagrinėjimas –prezentacija arba grupinė prezentacija – 20 proc., kolokviumas – 20 proc., egzaminas (raštu, integruotas teorinių ir praktinių žinių patikrinimo testas) – 50 proc..

Koordinuojantis dėstytojas Daiva Račelytė. Dėstoma kalba: lietuvių k.

KURSO TURINYS

1 tema. Mokslų apie konfliktą raida ir šiuolaikinis konfliktų sprendimo mokslas.
Mokslo apie konfliktus ištakos ir raida. Šiuolaikinės konfliktų tyrimų tendencijos. Konflikto tyrimo lygiai ir kryptys. Konfliktų tyrimo problemos. Pagrindinės paradigmos. Žmogiškų poreikių (J Burton ir kt.), tapatumo (J. Rothman ir kt.), konflikto transformacijos (J. P. Lederach, J. Galtung ir kt.), komunikacijos ir socialinės dinamikos teorijos.

2 tema. Konflikto priežastys, eiga, pasekmės.
Konfliktų atsiradimo sąlygos ir priežastys. Interesų, vertybių, santykių, informacijos, struktūros konfliktai. Konflikto dinamika ir etapai. Konflikto eskalacija. Emocijos konflikto situacijoje, pykčio raiškos dinamika. Teigiamos ir neigiamos konflikto pasekmės. Galios problema konfliktuose. Pasitikėjimo problema konfliktuose. Teisingumas ir konfliktai.

3 tema. Konfliktų sprendimas ir valdymas.
Konflikto sprendimo ir konfliktų valdymo samprata. Konfliktų sprendimo ir valdymo strategijos bei stiliai. Konfliktų analizės, diagnozavimo, sprendimo ir valdymo būdai. Pozicijų ir interesų samprata konflikto situacijoje. Integruojančių susitarimų tipai. Konflikto „įrėminimas“. Galia, teise bei interesais grįstų strategijų privalumai bei ribotumai.

4 tema. Alternatyvūs konflikto sprendimo ir valdymo būdai.
Alternatyvaus konfliktų sprendimo būdų samprata, jų taikymo galimybės. Alternatyvūs konflikto sprendimo būdai: tiesioginės derybos, taikinimas, facilitavimas, tarpininkavimas, integruotos konfliktų valdymo sistemos ir kt. Tinkamiausių konfliktų sprendimo ir valdymo būdų pasirinkimas bei taikymas. Konfliktų sprendimo derybomis strategijos bei taktikos. Konfliktų sprendimo derybomis eiga, galimi sunkumai. Konfliktų sprendimas tarpininkavimo būdu. Tarpininkavimo proceso esmė, taisyklės. Tarpininko vaidmuo, jo ypatybės. Integruotų konfliktų valdymo sistemų projektavimas ir taikymas.

5 tema. Konfliktai organizacijoje.
Procesai organizacijose ir nesutarimai organizacinėje aplinkoje. Konfliktų organizacijose priežastys, eiga, pasekmės. Vaidmenų, tikslų, suvokimo, komunikacijos, galios ir valdžios aspektai. Konfliktų organizacinėje aplinkoje analizė, prevencija, sprendimas ir valdymas. Konfliktų sprendimo ir valdymo skirtingose organizacijose ypatybės.

6 tema. Užsitęsę, neįveikiami bei sunkiai sprendžiami konfliktai.
Pasaulinė konfliktų statistika bei jos raidos tendencijos. Kultūriniai, ideologiniai, vidiniai bei išoriniai politiniai veiksniai. Neįveikiamų konfliktų požymiai. Neįveikiamų socialinių konfliktų paradigmos. Intervencijos į sunkiai sprendžiamus konfliktus gairės.

7 tema. Konflikto sprendimo ir valdymo praktika Lietuvoje ir kitose šalyse.
Konfliktų sprendimo ir valdymo patirtis įvairiose pasaulio šalyse. Konfliktų sprendimas ir valdymas skirtingose šalyse (JAV, Kanada, Europos Sąjungos valstybės, Kinija, Japonija, ir kt.). Konfliktų sprendimo ir valdymo aktualijos Lietuvos sociokultūriniame kontekste. Konfliktų sprendimo ir valdymo organizacinė bei teisinė aplinka.

8 tema. Konflikto sprendimo kultūra bei jos ugdymas.
Konfliktų kompetencijos bei konfliktų sprendimo kultūros sampratos, ugdymo prasmė, tikslai, problemos. Konflikto kultūrų ypatybės ir skirtumai. Konfliktų sprendimo mokymo sritys ir būdai. Pagrindiniai konfliktų sprendimo edukacijos principai. Įvairių institucijų vaidmuo ugdant konfliktų sprendimo kultūrą.

Pagrindinė literatūra

1. Fisher R., Ury W. Patton B. Derybų menas. – Vilnius:Alma littera, 2007.
2. Furlong G. T. The Conflict Resolution Toolbox: Models and Maps for Analyzing, Diagnosing and Resolving Conflict. – Ontario: John Willey and Sons Canada, 2005.
3. Lakis J. Konfliktų sprendimas ir valdymas. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008.
4. Račelytė D. Konfliktų studijų pagrindai. – Vilnius:MRU, 2009.

Papildoma literatūra

1. Budjac Corvete B. A. Conflict Management. A Practical Guide to Developing Negotiation Strategies. – New Jersey: Pearson Prentice Hall, 2007.
2. Dictionary of Conflict Resolution. (ed. D. T. Yarn). – San Francisco: Jossey-Bass: A Willey Imprint, 1999. p.17-21, 28-33, 47-54, 113-120, 190-191, 224-225, 272-288, 295-299, 314-319, 331-334.
3. Glasl F. Konflikt-management: ein Handbuch für Führungskräfte, Beraterinnen und Berater. Bern: Haupt Verlag, 2004.
4. The Handbook of Conflict Resolution. (Ed. M. Deutsch, P. T. Coleman, E. C. Marcus). – San Francisco: Jossey-Bass: A Willey Imprint, 2006.
5. Jeong H.-W. Understanding conflict and conflict analysis. – Los Angeles-London:SAGE, 2008.
6. Moore Ch. W. The mediation process: practical strategies for resolving conflict. – San Francisco: Jossey-Bass Publishers, 2003.
7. Lewicki R.J., Saunders D. M., Barry B. Negotiation. – Boston:McGraw Hill, 2006.
8. Lipsky D., Seeber R. L., Fincher R. D. Emerging systems for managing workplace conflict: lessons from American corporations for managers and dispute resolution professionals. – San Francisco: Jossey-Bass : A Willey Imprint, 2003.
9. Runde C., Flagman T. A. Developing Your Conflict Competence: A Hands-on Guide for Leaders, Managers, Facilitators, and Teams. – Center for Creative Leadership. San-Francisco:JosseyBass, 2010.
10. Wallensteen P. Understanding Conflict Resolution. – London and Thousand Oaks:SAGE Publications, 2007.
11. Регрет Э. Конфликты в организациях: Формы, функции и способы преодоления. – Харков: Гуманитарный центр, 2005.
12. Рубин Дж., Пруйт Д., Ким С. Х. Социальный конфликт: эскалация, тупик, разрешение. – Санкт – Петербург: Прайм – Еврознак, 2001.

Elektroniniai šaltiniai:
Crinfo.com
Mediate.com
Moksliniai žurnalai (prieeiga per MRU bibliotekos prenumeruojamas duomenų bazes Wiley-Online Library; EBSCO Academic Search Complete):
Conflict Resolution Quarterly;
International Journal of Conflict Management;
Negotiation Journal;
Negotiation and Conflict Management Research.

SUDERINTA
Mykolo Romerio universiteto
Socialinės politikos fakulteto Mediacijos
katedros 2010 m. rugsėjo d.
posėdžio protokolu Nr.